Molinė pirtis

Prologas.

Šis blogas yra skirtas visiems, kurie domisi ekologine statyba ir, nors statant šią pirtį buvo naudojamos ne vien tik ekologinės medžiagos, bet pagrindinę medžiagų dali sudarė "vietiniai" resursai. Tad čia pabandysiu pateikti teigiamas ir neigiamas tokios statybos savybes, kad visi besidomintys galėtų rasti sau naudingos informacijos.

Ir taip pradžia: kilo mintis pasistatyti namą, bet nesinorėjo gadinti kraštovaizdžio kokiu nors brangiu plytiniu-betoniniu monstru,  tad pradėjome dairytis "kažko natūralaus". Pradžioje susidomėjome šiaudiniais namais, bet atsisakėme šios minties dėl dviejų priežasčių: pirma pasirodė, kad patiems statyti bus technologiškai per sunku - reikia pakankamai suspausti šiaudus, reikalavimai patiems šiaudams-turi būti sausi, pageidautina ruginiai, kur jų gauti ir panašiai. Antra - jeigu samdyti kontorą, kuri užsiima šiaudinių namų statyba, visa ši avantiūra labai pabrangsta.

Netyčia sužinojome apie keramikų Dormantės ir Jurgio molinį namą. Aplankę bei apžiūrėję jų namą likome sužavėti ir nusprendėme pastatyti bandomąjį variantą - molinę pirtį.


Pamatai. Ir čia pirmas minusas-reikėjo lieti pamatus, nes sienos sunkios, o be to dar ir planavome žemių stogą. Šiam darbui samdėme meistrus. Sienos storis - 30 cm. 
Pliusas statant molinį namą, kad Jūsų neriboja plytų ar blokelių formos ir galima pasistatyti tokios formos namą, kokią leidžia Jūsų fantazija. Mes statėme stačiakampės formos. Viena iš priežasčių-tam turėjome tik 3 savaites, tad nebuvo kada žaisti.

Šioje stadijoje reikia nepamiršti apie vandentiekį, kanalizaciją, elektrą, signalizaciją, internetą ir kitas civilizacijos gėrybes, jeigu tokias norite turėti savo svajonių namelyje ir iš anksto padaryti reikalingus įvadus.

Karkasas. Sekantis etapas-medinis karkasas. Mes naudojome 15 cm storio pjautus tašus. Karkasą galima sukalti savo jėgomis. Čia galima naudoti ir rastelius norimo skersmens.

Molio mišinio krėtimui naudojome apkalą. Apkalą, kad neišsiskėstų krečiant sienas, iš viršaus sutvirtinome nuimamais kampuočiais.

Molio mišinys. Mišiniui naudojome molį (jį kasėme vietoje, nes buvo žemėje), žvyrą (teko nusipirkti sunkvežimį žvyro, ~20 t), beliakokius šiaudus (pirkome pas netoliese esantį ūkininką po 50 ct už kitką) ir spalius (teko pirkti kažkur prie Ukmergės). Molio-žvyro santykis:  1 : 2,5/3. 
Šiaudų ir spalių-"pagal skonį": kuo dėsite daugiau šiaudų, tuo lengvesnės bus sienos ir mažiau reikės fizinių jėgų, krečiant sienas. Molis čia yra kaip cementas, t.y. sulipdo žvyrą ir šiaudus, jis nedidina šiluminių savybių. Jeigu dėsite per daug molio, tokia siena gali trūkinėti. Organika (šiuo atveju šiaudai ir spaliai) apsaugo nuo trūkinėjimo ir suteikia sienai šiluminių savybių.

Maišymas.  Teko matyti įvairiausių mišinio maišymo būdų ir jau buvome nusiteikę sunkiai maišymo procedūrai, bet vienam pažįstamui toptelėjo geniali mintis - panaudoti mūsų turimo traktoriuko frezą. Tad sukalėme dėžę, kurioje ir vyko visas procesas: pilamas molis, spaliai, žvyras, šiaudai, vanduo ir su freza viskas sumaišoma.

Sienų krėtimas. Paruoštą mišinį galima krėsti į sienas. Krečiant į apkalą nereikia padaryti per skystą mišinį, nes tokiu atveju siena labai ilgai džiūva ir negalima krėsti ant viršaus sekančio sluoksnio. Sukrėtus į apkalą, reikia palaukti kol mišinys apdžius tiek, kad būtų galima pakelti apkalo lentas ir siena nepradėtų slinkti žemyn. Apkalą reikia pakelti, nes tarp lentų mišinys labai lėtai džiūva. Sekantį sluoksnį ant viršaus jau galima krėsti sekančią dieną, jeigu pakankamai šilti orai. Geriausiai krėsti sienas vasarą. Rudenį sienos džiūva sunkiai ir sienos pradeda pelyti.

Pliusas naudojant apkalą - galima greičiau krėsti sienas, jo aukštis gali būti apie 30-50 cm.

Jeigu lietingi orai, galima uždengti sienas, kad mažiau drėgtų ir greičiau džiūtų.

Šiame etape nereikia pergyventi dėl negražių sienų bei kad jose sudygsta įvairios grūdinės kultūros.

Sienų apdaila. Sienų apdailai naudojamas kitoks mišinys. Molis užpilamas vandeniu ir išmaišomas. Tam galima naudoti galingesnę drelę. Kad tinkuoti būtų lengviau, tokį molio mišinį galima perkošti per tinklą (3-5 mm tankumo). Geriausiai būtų molį užmerkti iš vakaro, kad jis išmirktų. Po to molis sumaišomas su smėliu arba smulkiai sijotų žvyru. Santykis 1 dalis molio, 2 dalys smėlio/žvyro. Dedami ir išmaišomi spaliai. Kiek jų dėti-pasipraktikavę nesunkiai suprasite.

Prieš tinkuojant, sienas reikia aplaistyti molingu vandeniu, kad tinko mišinys gerai prikibtų. O toliau - standartinė tinkavimo procedūra. Taip atrodo tokiu molio mišiniu nutinkuotos sienos:

Kad sienų neplautų vanduo, patartina jas nutepti skystu kalio stiklu (galima surasti indigas.lt). Taip pat galima padaryti ilgesnį stogo kraigą.

Stogas. Stogą nusprendėme daryti žemių. Kadangi toks stogas sunkesnis, gegnes reikia dėti tankiau. Ant gegnių kalamos lentos. Po to tiesiama kuo storesnė plėvelė (~300-350 mk). Ant jos reikalingas drenažo sluoksnis. Galima dėti akmens vatą, senus kilimus ar pan. Sekantis sluoksnis - geotekstilė, kad augalų šaknys neardytų plėvelės. Ir jau galima pilti žemes. Mes pylėme gana ploną sluoksnį - ~5 cm.


Kad žemės neslinktų, stogą darėme nestatų - 25%  nuožulnumo. Papildomai, prieš pilant žemes, sudėjome medines juosteles, kad laikytų žemes.

Stogo apželdinimui pasirinkti šilokai. Privalumai: greitai dauginasi, nereiklūs, nereikalinga priežūra. Apsodinti veja būtų gražiau, bet toks stogas reikalauja daug priežiūros: reikia šienauti, laistyti.




Vidaus apdaila.
Kaitinimosi patalpa iškalta liepos dailylentėmis, tik sienos dalis ties pečiumi palikta molinė.

Dušas bus daromas irgi molinis. Apie tai tęsinyje...



2013 m. gegužė. Molinis dušas.

Ir taip pagaliau atėjo laikas parašyti apie molinį dušą. Nors jį pabaigėme 2012-ųjų vėlyvą rudenį, išbandėme jį tik dabar.

Pradžioje planavome ne tik sienas, bet ir dušo grindis daryti molines, bet galiausiai atsisakėme šios minties, nes grindys visą laiką skilinėjo. Tad teko molį nugramdyti ir grindis išklijuoti plytelėmis.

Molio sienoms buvo naudojami trijų skirtingų molio mišinių sluoksniai: pirmas sluoksnis rupesnis, kaip pagrindas, antras sluoksnis labai smulkaus molio, skirtas glaistymui ir sienos išlyginimui, kad paviršius nebūtų rupėtas ir šiurkštus. Trečias sluoksnis - dekoratyvinis, suteikiantis sienai faktūrą ir blizgesį.

Pirmam sluoksniui galima naudoti sutrintą ir persijotą molį, sumaišytą su organika. Tam labai gerai tinka švendrų pūkai (kas nežino, kaip atrodo švendrai, žiūrėkite paveikslėlį).
Mišinio sudėties antram ir trečiam sluoksniui nežinau, juos pirkau iš Sauliaus Jackevičiaus.
Po kiekvieno molio sluoksnio, sienai leisdavome išdžiūti. Uždengus paskutiniu sluoksniu, siena buvo tepama šiltu sėmenų aliejumi tol, kol aliejus nebeisigeria i sieną. Tam mums prireikė 3-4 kartų. Po to reikia leisti apie 24 valandas sienas išdžiūti. Paskutinis etapas- skudurelio pagalba sienos ištepamos plonu vaško sluoksniu. Ir dušas baigtas! Sienų faktūra pasakiška. Nežinau ar nuotraukos perteikia visą vaizdą.

Pirtis baigta.
Sekantis projetas-lengvojo plaušmolio namas  http://plausmolionamas.blogspot.com/